Kreipiniai :: Elgesio etiketo pagrindai

Pakankamai mandagiai gali nuskambėti šauksmininku ištarti kreipiniai pagal žmogaus visuomeninę padėtį, profesiją: vadove, pirmininke, direktoriau, profesoriau.

Tačiau daugelyje kalbų tokiais atvejais įprasta pridėti mandagumo, pagarbos priedėlį. Dabar verčiamės įteisintų slaviškų skolinių šauksmininkais pone, ponia, kartais, kai kreipiamasi į jauną merginą, ir panele.

Taigi, rodant pagarbą ar bendraujant oficialiau, sakytina: pone ministre, ponia Šveistiene, panele Jurgita. Nelaikoma didesne klaida ir ponas ministre, bet visais kitais atvejais priedėlis priderinamas prie kreipinio šauksmininko, pvz.: deputate Jonaiti, parlamentare Juozaiti, nes pasakymai deputatas Jonaiti, parlamentaras Juozaiti yra svetimi, šiurkštūs. Ypač didelė klaida kreiptis vardininku ponas, kai jis eina priedėliu: Ponas (= Pone), kiek dabar valandų?

Kai kreipiamės į nepažįstamą arba į kokį vyresnio amžiaus, aukštesnės visuomeninės padėties žmogų, vartojame mandagumo įvardį jūs: Gal jūs žinote (arba tiesiog Gal žinote), kur sekretorės kabinetas? Klausiamoji bei abejojamoji dalelytė - gal - kartu su tariamosios nuosakos veiksmažodžiu galėtumėt labai mandagiai, labai švelniai išreiškia kreipimąsi į nepažįstamą vyresnį ar šiaip gerbtiną žmogų.

Panašiai ir gatvėje mažai pažįstantis miestą žmogus mandagiai kreipiasi į praeivį: Atsiprašau! Ar negalėtumėt paaiškinti, kaip čia tiesiausiu keliu pasiekti geležinkelio stotį? Ne visi esame pratę mandagiai užkalbinti nepažįstamą žmogų, kreipdamiesi į jį kokiu reikalu, ko nors pasiteiraudami. Gatvėse sutiktų praeivių vaikai neretai teiraujasi, kuri dabar valanda. Labai malonu, kai pirmaklasis pasirodo kartais esąs mandagesnis už aukštesniųjų klasių mokinius: Atsiprašau! Gal galėtumėt pasakyti, kuri dabar valanda? Girdi malonų vaikišką balselį ir nejučiomis nusišypsai.

Taigi, kai reikia kreiptis į nepažįstamą žmogų, ko pasiteirauti, nepašykštėkime mandagumo žodžio prašau ar atsiprašau :)

Reklama



PradžiaMes facebook'e Svetainės versija mobiliems