Pasisveikinimas :: Elgesio etiketo pagrindai

Pasisveikinimu paprastai prasideda diena arba tiesiog pokalbis. Sutiktą artimą ar pažįstamą žmogų visada sveikiname. Sveikinamės nuoširdžiai ir maloniai. Nereikia laukti, kol kitas pasveikins mus. Nieko bloga, jeigu pirmieji pasveikinsime savo pažįstamą, – galbūt jis mūsų nepastebėjo arba, jei ilgai nesimatėme, tiesiog nepažino. Net ir labiausiai skubėdami ar būdami išsiblaškę neturime pamiršti, kad neatsakyti į pasisveikinimą yra nemandagu ir privačioje, ir darbo sferoje.

Pasisveikinimas – tai pagarbos ir draugiškumo išraiška. Pasisveikinimo pirmumą sąlygoja tam tikros nusistovėjusios normos.

Vyro lydima moteris pirmoji pasveikina sutiktą vieną moterį, po to sutiktąją sveikina vyras.

Jei susitinka dvi poros, sveikinamasi taip: moteris pasveikina moterį, vyrai pasveikina moteris ir pasisveikina tarpusavyje. Jei kartu yra vaikų, dėmesys pirmiausiai skiriamas šiems.

Sveikinantis neturi būti cigaretės dantyse, o rankų – kišenėse.

Pasisveikinimas susideda iš dviejų dalių – žodžių (verbalinės) ir veiksmų (techninės).

Žodinis pasisveikinimas. Dažniausiai linkime sutiktam žmogui gero (labo) ryto, dienos ar vakaro žodžiais „Labas rytas“, „Laba diena“, „Labas vakaras“. Žinoma, su artimai pažįstamu bičiuliu sveikinamės laisviau – „Labas“, „Sveikas“, „Labutis“, „Sveikutis“, „Sveikas gyvas“, „Sveikas drūtas“. Familiarų atspalvį turi ir „Labas rytelis (dienelė, vakarėlis)“. Svečius sutinkame žodžiais „Sveiki atvykę!“ Per šventes sveikinamės „Sveiki sulaukę Kalėdų (Velykų)!“ ir pan.

Sveikindamiesi žiūrime į akis, o ne į ausį, žemę ar pan. Savaime suprantama, kad sveikindamiesi rankas ištraukiame iš kišenių (moteriai nebūtina). Su artimu pažįstamu ar draugu, kaip minėta sveikinamės nuoširdžiau ir laisviau negu su mažai pažįstamu. Protokolinis pasisveikinimo veiksmas gali būti:

  »»» Rankos paspaudimas
  »»» Rankos pabučiavimas
  »»» Galvos linktelėjimas

Visais šiais atvejais iniciatyvą rodo aukštesnis rangu asmuo – jis pirmas ištiesia ranką: pirmoji ranką paduoda vyresnė moteris jaunesnei, moteris – vyrui, vadovas – pavaldiniui, dėstytojas – studentui, vyresnis vyras – jaunuoliui ir pan.

Apkabinimu išreiškiama ypač didelė simpatija žmogui. To nedera daryti sutikus žmogų pirmą kartą. Apkabinimo (skruostas prie skruosto) ceremonija, vadinama AKOLADE, kilusi iš riterių priėmimo į ordiną ceremonijos. Kartais sveikinantis ar atsisveikinant pasibučiuojama. Tokiu atveju reikia tik priglausti skruostą prie skruosto, lūpomis neliečiant veido ar lūpų.

Apibendrinant, ypač:

  »»» Ko nereikėtų užmiršti pasisveikinant

Nepamirškite sveikintis ir būsite pasveikinti. Žiemiškai šaltą dieną jaukiai šildo ir nuoširdi šypsena

Reklama



  • Šeimininkų ir svečių pareigos rengiant priėmimąŠeimininkų ir svečių pareigos rengiant priėmimą
    Labai svarbu iš anksto išsiaiškinti garbingiausią svečią ir jam parodyti deramą dėmesį – numatyti vietą prie stalo, laiką jo kalbai ir pan. ...

    Skaityti »

  • Kaip užjausti ar paguosti?Kaip užjausti ar paguosti?
    Mokėti guosti — tai gyvenimo menas. Dar didesnis menas — sugebėti parengti žmogų, kai reikia jam pranešti skaudžią žinią, kai reikia įkvėpti stiprybės, kad nepalūžtų ...

    Skaityti »

  • Kokias taures rinktis?Kokias taures rinktis?
    Serviruojant stalą gali būti statomos keturios skirtingos taurės: raudonajam vynui, baltajam vynui, vandeniui ir šampanui. Pastaruoju metu pastebima tendencija naudoti universalią taurę raudonajam ...

    Skaityti »

  • PasitarimasPasitarimas
    Pasitarimas pradedamas tiksliai nustatytu laiku, nelaukiant vėluojančiųjų. Vadovas privalo paisyti reglamento, taip jis parodo, kad gerbia pasitarimo dalyvius ...

    Skaityti »

  • Kaip sakyti tostus?Kaip sakyti tostus?
    Pirmą tostą paprastai sako pobūvio ar priėmimo šeimininkas, nors tai gali daryti ir šeimininkė. Tostas skiriamas garbei svečio, atvykusio iš kitur, arba šeimos nario, švenčiančio iškilmingą šventę (gimimo dieną, jubiliejų ir t.t.). Taip pat ...

    Skaityti »

PradžiaMes facebook'e Svetainės versija mobiliems