• Dabar esate » Elgesio etiketo pagrindai

    • Atsisveikinimas

    Geriausia, ar tiksliau lietuviškiausia atsisveikinti senu lietuvišku žodžiu sudiev! arba trumpesne jo forma sudie! Šis senas lietuviškas atsisveikinimo žodis tvirtai įsišaknijęs visoje Lietuvoje. Jis atsirado iš susiliejusių žodžių su Dievu (su Diev), tarsi palaimina žmogų, su kuriuo išsiskiriama, linkėdami jam Aukščiausiojo globos.

    Tenka girdėti ir atsisveikinimą - viso gero - primenantį rusišką - vsevo choroševo! Tačiau jo variantas - viso labo - būtų lietuviškesnis ir derintųsi su sveikinimosi žodžiu labas.

    Šalia viso gero yra ir laipsniuota forma - viso geriausio - turinti familiarumo atspalvį. Su pagarbiais žmonėmis taip atsisveikinti nederėtų.

    Bendrinės kalbos teises turėtume pripažinti ir atsisveikinimui - iki (ligi) pasimatymo - nors jam įsigalėti bus turėjusios įtakos mūsų kaimynų slavų ir vokiečių analogiškos atsisveikinimo formos. Panašus atsisveikinimas ir - iki susitikimo.

    Tokių atsisveikinimų inteligentų šnekamojoje kalboje girdime kasdien: iki kito susitikimo, iki greito (malonaus, laukiamo, sutarto) susitikimo! Arba: iki vakaro, iki rytojaus… Tokius atsisveikinimus galime tarti tik artimiems žmonėms.

    Tačiau gana pagarbiai skamba tęstinių televizijos laidų vadovų tariami žodžiai laidos pabaigoje: Atsisveikinam iki kito karto! Su draugais kartais lakoniškai atsisveikiname tik vienu žodžiu - iki. Ir atsisveikinimo žodžius viso labo, viso gero sutrumpiname – sakome tik - viso! Tai paauglių, jaunuolių mėgstami atsisveikinimai. Savo vietoje jie tinka. Geri draugai išsiskirdami kartais vienas kitam pasako - tuo tarpu arba - šiuo tarpu.

    Girdime draugišką atsisveikinimą ir - kol kas. Tokios atsisveikinimo formos bičiuliškuose santykiuose leistinos. Tik neturėtume, nusižiūrėję į rusų kalbą, sakyti pakol kas.

    Viešajai kalbai taip pat netiks atsisveikinimo žodis - ate!

    Nerečiau vartojami liaudiški atsisveikinimai su būdvardžiu sveikas: lik sveikas, likite sveiki, lik sveika, likite sveikos; gyvenkim sveiki, darbuokimės sveiki. Taip tinka sakyti draugams, bendradarbiams.

    Vakare, prieš naktį tariamas - labanaktis ar trumpesnė jo forma - labanakt - tinka visiems ir visais atvejais. Tiktai mažybinė forma labos naktelės turi familiarumo atspalvį.

    Taigi pokalbio etiketas, nuolatos primena, kad kalbėdami turime nepamiršti kelių dalykų:

    • kas ir su kuo kalba
    • kokia pokalbio tema ir situacija

    Kalbos etiketas, reikalauja kreipiantis, atsiprašant, dėkojant, pasisveikinant, atsisveikinant ir t. t. tinkamai, savo vietoje vartoti savas, o ne išsiverstas svetimas mandagumo formules. Tikrai kultūringas žmogus visur ir visada laikosi santūriai, bendrauja su visais mandagiai. Stengiasi niekam neįkyrėti, kitų neužgaulioti. Net ir įskaudintas sugeba būti taktiškas, mandagus, nepašykšti nors ir šaltesnio pasisveikinimo ar atsisveikinimo žodžio, visuomet atsako ko nors klausiamas. Ir niekada nekeršija, nes kerštas – silpnųjų ginklas!

    Mandagumo sąvoka labai plati. Ji apima ne tik išorines apraiškas – mandagią kalbą, mandagią elgseną, mandagią laikyseną, – bet ir vidinę žmogaus kultūrą: savitvardą, atlaidumą, užuojautą, paslaugumą… Etiketo vadovėlį perskaitęs, mandagumo dar neišmoksi. Reikia, žinoma, teorinių žinių, bet svarbiausia – praktinių įgūdžių. Naudinga stebėti kultūringų, išsiauklėjusių žmonių elgesį bei laikyseną, mokytis iš jų.