• Dabar esate » Elgesio etiketo pagrindai

  • Kaip prisistatyti?

    Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda, būtent pristatymu ar prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos.

    Pristatymas – pati seniausia susipažinimo forma. Žmonių pristatymas vienas kitam ir prisistatymas – du skirtingi dalykai. Supažindinant daromas skirtumas tarp moterų ir vyrų, jaunų ir pagyvenusių, ištekėjusių ir netekėjusių, aukštesnės ir žemesnės visuomeninės padėties asmenų ir t.t. Pagrindiniai požymiai, į kuriuos būtina atsižvelgti pristatant vieną žmogų kitam, taip pat ir kitose situacijose, yra šie:

    • lytis (moteriai pristatomas vyras);
    • amžius (jaunuolis pristatomas pagyvenusiam žmogui);
    • pareigos, laipsnis ir pan. (aukštesnio rango asmeniui pristatomas žemesnio rango asmuo ir t.t.).

    Šių požymių eilės tvarkos nustatyti neįmanoma – visi jie vienodai svarbūs. Tarkime, žinyboje lemiamas požymis bus užimamos pareigos, o restorane ar vakarėlyje – lytis ir t.t.

    Jei vienas yra šeimininkas, o kitas svečias, tuomet lemia ne minėtieji požymiai – pirmiausiai pristatomas svečias. Taigi svarbu veiksmo vieta. Informacija, suteikiama pristatant, susideda iš šių trijų elementų:

    • institucija, kuriai atstovauja asmuo;
    • pareigos ar titulai;
    • vardas, pavardė.

    Prisistatyme galioja tos pačios taisyklės kaip ir pristatant kitą: rangu žemesnis žmogus prisistato rangu aukštesniam ir pateikia tą pačią informaciją kaip ir pristatant. „Rango formulė“ netaikoma, jei vienas iš asmenų įeina į patalpą, o keli asmenys jo laukia, – tuomet prisistato įėjusysis. Išimtys taikomos ekscelencijoms, magnificencijoms, magniscencijoms.

    Pristatymas duoda oficialia teise bendrauti su nauju pažistamu. Pristatymas, nepriklausomai nuo to, ar jus pristato jusu pažistamas, ar jus pats prisistatote, reikalingas tik tada, kai jus norite užmegzti pažinti ar to reikalauja takto jausmas.

    Gražios elgesio taisykles iki šiol reikalavo, kad supažindinant visad butu trecias, jau pažistantis abu norincius bendrauti asmenis žmogus. Dabar šis reikalavimas nera privalomas. Dalykiškai bendraujant galima prisistatyti ar susipažinti paciam, bet vis del to buti pristatytam vis dar geriau nei prisistatyti. Tai reiškia, kad nedera paciam prisistatyti, jei yra kas nors, galintis tai padaryti už jus. Jeigu pristatinejate koki nors žmogu žmoniu grupei, pirmiausia priveskite prie vyriausio pagal amžiu – autoritetingo, aukšciausias pareigas užimancio asmens. Jei tenka prisistatyti paciam, apeikite visus dalyvius – tuo paciu leisdami jiems suprasti, kad jums jie visi lygus.

    Kai supažindinama per treciuosius asmenis, šiandien yra tik dvi rekomendacijos del prisistatymo eiliškumo:

    Pirma pasakyti moteriai vyro pavarde, paskui jam – damos, pirma ištarti jaunesniojo žmogaus pavarde, o paskui pagyvenusio asmens. Į amžiaus skirtumus visada reikia atkreipti demesi. Kartais sunku tarkim per pokyli atskirti kas yra jaunesnis, o kas vyresnis. Kuris iš ponu aukštesnio rango, kuris žemesnio. Tokiu atveju jei vienas žmogus ar sutuokiniu pora prieina prie žmoniu grupes, tuomet pastarieji paeiliui žengteli pirmyn, pasakydami savo pavarde ir paprasciausiai paduodami ranka.

    Kaip ir anksciau nepriimta pristatyti sutuoktinių žodžiais “manasis” ar “manoji”, užuot taip prisistate sakome “mano žmona” arba “mano vyras” ( cia žodi ” mano” reikia laikyti ne nuosavybes pabrežimu, o mandagumo forma ). Taip pat visai pakanka perduoti sveikinimu “jusu vyrui” ar “jusu žmonai”.

    Jei susipažista ka tik atejusieji sveciai ir jau sedintys, ir šiandien priimta, kad vyrai atsistotu, nesvarbu kas priejo prie stalo: pora, vyriškis ar moteris. Jeigu prie stalo sedi senyvo amžiaus vyriškis, kuriam sunku atsistoti, tai jis gali ir nesistoti. Jeigu moteris nori pasveikinti atejusius, ji taip pat gali atsistoti. Kitaip nei pagal sena taisykle, teigiancia, kad “dama visada lieka sedeti”, dabar moteris pati sprendžia, kada jai atsistoti ir ar atsistoti apskritai.

    Šiandien vienas kitam prisistato – tikraja šio žodžio prasme – tik oficialia proga, pavyzdžiui, per aukšto rango politiku, visuomenes veikeju priemima.

    Nepriklausomai nuo to, ar žmones pristato vieni kitiems, ar patys susipažista, anksciau priimtieji atsakymai “labai malonu”, “turiu garbes”, labai džiaugiuosi” jau seniai nebevartojami. Žinoma, dar galima pasakyti: “Džiaugiuosi pagaliau su jumis susipažines, esu daug apie jus girdejes”, bet tik su salyga, kad tai teisybe. Kaip banalybes to nereikia sakyti, jei apie ši žmogu niekada nesate nieko girdejes arba absoliuciai neteikiate vertes tai pažinciai.

    Prisistatan šiandien geriausia sakyti: “Laba diena” ir ištarti naujo pažistamo pavarde. Cia gali kilti dvejopu nepatogumu: arba pavarde taip neaiškiai murmteli, kad nesugebame jos suprasti arba mes nesugebame isiminti pavardžiu: po trecios pamirštame pirmasias dvi.

    Į moteri, jei pamiršote pavarde dar galite kreiptis žodžiais “maloningoji ponia”, bet ar ištarsime “maloningasis pone”, tai jau truputeli kvailokai skambetu. Ka gi tada daryti? Slapcia teirautis kiekvieno: “Gal kartais žinote jo pavarde?” arba “Gal tu ja pažįsti?” Tai anksciau buvo neleistina, taciau dabar galima pasiteirauti, nes yra labai svarbu kreiptis pavarde.

    Iškyla klausimas: kaip sakyti pavarde – su vardu ar be jo? Kiekvienas nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties gali pasirinkti.

    Tarkim “Aš vardu Vardenis Pavardenis” – taip pat gerai, kaip ir “Aš – ponas Vardas” arba “Mano pavarde – Pavardenis”. Tinka ir visu trumpiausia forma – “Pavardenis”.

    “Leiskite prisistatyti” arba “Ar galima susipažinti?” vis labiau išeina iš mados, taciau iš to nereikia juoktis. Pagyvene žmones, ilgai vartoje šiuos posakius, noretu juos išsaugoti, ypac kai jiems ne visai priimtinos naujos susipažinimo formos, jau paplitusios tarp jaunesniosios kartos atstovu.