Etiketas visiems

• » Pasisveikinimas
  » Ko nereikėtų užmiršti pasisveikinant
  » Atsisveikinimas
  » Galvos linktelėjimas
  » Rankos pabučiavimas
  » Rankos paspaudimas
  » Kreipiniai

• » Mandagumo gestai
  » Mandagumo žodžiai
  » Užuojauta, paguoda
  » Padėkos žodžiai
  » Prisistatymas
  » Vaikų auklėjimas
  » Protokolas

Mandagumo žodžiai :: Elgesio etiketo pagrindai

Pats geriausias mandagumo žodis yra prašom: Prašom įeiti! Prašom paduoti! Prašom sėstis! Šis mandagumo žodis yra kilęs iš veiksmažodžio prašyti.

Ir kviesdami, ir prašydami, pageidaudami turime mokėti vartoti mandagumo žodį prašom (prašyčiau, prašau).

Taisyklė paprasta: mandagumo žodis vartotinas prieš atliktą veiksmą įvardijantį veiksmažodį. Todėl pageidaudami ką nors gauti, apžiūrėti, sakome: Prašom paduoti. Prašom parodyti ir pan. Lietuvių etikete labai nemandagiai skamba, kai mandagumo žodis atsiduria po veiksmažodžio (atneškit, prašom ir pan.).

Mandagumo žodį prašom nuo seno vartoja kaimo žmonės, pagarbiai kreipdamiesi į svečią visos šeimos, visų kartu esančių vardu. Dabar mandagumo žodį prašom vartojame priimdami svečią tiek drauge su kitais šeimos nariais, tiek patys vieni. Pasibeldęs į duris, išgirsti prašom, nors visuose namuose tebūtų tik vienas žmogus. Jeigu jaučiama, kad beldžiasi geras bičiulis, tas prašom dar pakartojamas: prašom, prašom!

Šalia mandagumo žodžio prašom atsirado prašau. Šie du žodžiai nėra lygiaverčiai. Jų reikšmės šiek tiek skiriasi. Žodelis prašau tinka įsakmiai kalbant: Prašau pasakyti! Prašymus, pasiaiškinimus ir kitus panašius raštus pradedame žodeliu prašau.

Vienaskaitinė forma prašau dera ir reikalavimui reikšti. Žinoma, daug lemia sakančiojo kalbos tonas. Užuot sakęs: Išeik! Netrukdyk! kultūringas pareigūnas, pavyzdžiui, įžūliam, nepagrįstai priekabių ieškančiam ar neblaiviam klientui išreiškia piktą reikalavimą: Prašau išeiti! Prašau netrukdyti!

Žodžiu - prašom - parodoma žmogui ir pagarba, ir nuoširdumas, ir draugiškumas. O žodis prašau turi tam tikrą šaltumo, oficialumo atspalvį.

Yra dar kita tradicinė lietuviška mandagumo forma — tariamosios nuosakos pirmasis asmuo — prašyčiau, prašytume. Jie vartojami, kai norime labai maloniai ko nors paprašyti: Prašyčiau pakartoti; Prašytume atnešti...

Vaikai mandagumo žodžius turėtų girdėti nuo pat mažens savo šeimose. Tėvų pavyzdys — geriausias vaiko mokytojas. Artimieji šeimoje turėtų atgaivinti benykstančius mandagumo žodžius prašom (prašyčiau) nupirk, nunešk, atiduok!

Vyresnieji vaikai gali padėti mandagumo mokyti mažuosius. Kur taip daroma, jau nuo 3 — 4 metų vaikas įpranta sakyti prašom.

Kartais nesusigaudome ir kaip atsakyti, kai kas nors mūsų atsiprašo. Stuktelėjo kas autobuse, užkliudė prasilenkdamas gatvėje, tarė atsiprašau, o mes automatiškai negalvodami atšauname: prašau! Išeina nei šis, nei tas. Tarsi prašytume, kad stukteltų dar kartą..

Mandagumas reikalauja užkliudžiusiam ir atsiprašiusiam žmogui tyliai nusilenkti, išreikšti atleidimą. Palenkiant galvą, tinka pusbalsiu atsakyti: Nieko! (Nieko tokio!)

Kas kita, kai žodis atsiprašau tariamas pageidaujant, kad pasitrauktume iš kelio, leistume praeiti. Tuo atveju į žodį atsiprašau atsakome įprastu prašom ir pasitraukiame į šoną.

Kas įpratęs šeimoje dažnai tarti mandagumo žodžius, tas visur ir visada mandagiai kalbės su žmonėmis. Galima pasidžiaugti, kad mandagumo žodžiai vis dažniau girdimi įstaigose, parduotuvėse ir pan.