Etiketas visiems

Fondiu :: Stalo etiketo pagrindai

Fondiu - tai valgymo ritualas, populiarėjantis ir Lietuvoje. Fondiu rinkinį sudaro - indas kuris yra šildomas iš apačios žvakės ar degiklio pagalba ir ilgos dvišakės šakutės.

Terminas - fondiu - paveldėtas iš prancūziško žodžio fondre (tirpti), būtajame laike fondu (ištirpęs).

Pietautojai, naudodamiesi šakutėmis, mirko maisto gabalėlius (dažniausiai duonos) į pusskystį karštą padažą (dažniausiai sūrių mišinį). Padažas šildomas naudojant žvakę, želės ar dujų degiklį.

Pats fondiu yra kilęs iš Šveicarijos, bet ne iš gero gyvenimo: kaimo žmonės šildydavo senus kietus sūrio gabalėlius su vynu. Sūrio fondiu pradėtas gaminti Šveicarijoje, Nešatelyje. Kai iš čia pradėta eksportuoti sūrius į kitas šalis, fondiu tapo labai populiarus JAV. Kai kurie šaltiniai teigia, jog jau graikai su vynu šildydavo ožkos sūrį. Dėl aliejaus fondiu arba Bourguignonne (burginjon) kilmės yra diskutuojama.

Pirmoji versija – jis kilęs iš Prancūzijos, Burgundijos regiono. Vynuogių laukų darbininkai, neturėdami laiko pavalgyti, kaitindavo puodus su vynuogių sėklomis iš kurių išsiskirdavo aliejus, ir, kai išalkdavo, juose virdavo mėsos gabaliukus, atsineštus iš namų. Kiti teigia, kad šį fondiu po Antrojo pasaulinio karo sugalvojo šveicarų virėjai, ieškodami alternatyvos sūrio fondiu.

Tačiau fondiu tradicijas turi ir kinai, ir austrai, ir prancūzai.



Fondiu - tai linksmas, smagus vakaro praleidimas draugų būryje ar bendrų interesų turinčių kolegų kompanijoje. Kiekvienas žmogus turi savo ilgą šakutę, kurios galas yra pažymėtas skirtinga spalva. Pasmeigęs mėsos, žuvies ar daržovės gabaliuką, merkia jį į indą, kuris šildomas iš apačios ir laiko ten tol, kol apskrunda. Ištraukęs gabaliuką, jį nuima su paprasta šakute. Procesas ilgas, nes kaitinti galima tik vieną gabaliuką. Taip randi laiko smagiai pabendrauti su kompanija.

  »»» Fondiu receptai