Etiketas visiems

• » Etiketas darbe
  » Kaip ieškoti darbo?
  » Protokolas versle
  » Derybų etiketas
  » Verslo pokalbiai
  » Viešas kalbėjimas

• » Įmonės vakareliai
  » Verslo pietūs
  » Vizitinė kortelė
  » Darbo vieta
  » Pasitarimas
  » Svečių aptarnavimas

Etiketas darbe :: Verslo etiketo pagrindai

Verslo etiketą šiandien išmanyti būtina. Seniau žmonės teigdavo, kad tai aristokratų, viešų asmenų, turtingų žmonių reikalas. Šiandien taip kalbančių žmonių – mažėja. Dabar net kelių asmenų kolektyve tampa svarbu vadovautis per šimtmečius nusistovėjusiomis etiketo taisyklėmis, kurias taikome netik versle.

Etiketo normos nėra neįvykdomų reikalavimų rinkinys ar suvaržymas.

Žvilgtelėjus į etiketo pradžių pradžią, būtų galima ją tapatinti su pirmosios etiketo knygos “Elgesio instrukcijos”, parašytos 2314 metų prieš Kristų Egipte atsiradimu, tačiau linkstama sakyti, jog etiketas atsirado drauge su žmonija. Tuomet pradėjo formuotis ir santykių reglamentavimas.

Nors daugelis abejingai žvilgteli į knygynuose išrikiuotas etiketo knygeles, manydami, jog žino pakankamai („pakankamai” paprastai būna žinoti, jog būtina vyrui pro duris pirma praleisti moterį, kad sveikinantis ranką pirmiausia paduoda tas, kuris darbe užima aukštesnę padėtį bei koks stalo įrankis kam skirtas), tačiau pokalbio metu, suskambus mobiliajam telefonui, dažnai net neatsiprašius, į jį atsiliepiama ir laisvai kalbama keletą ar net kelioliką minučių - o tai pagal etiketą itin nemandagus poelgis..

Tada norisi pasakyti „žinau, jog nieko nežinau”. Panašią mintį žiniasklaidoje, paklaustas, jog tikriausiai viską žino apie etiketą, išreiškė gerai žinomas šios srities specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, etiketas yra viso gyvenimo įforminimas, kurio neįmanoma aprėpti, juolab, kai viskas kinta, atsiranda naujos sistemos, reikalavimai, tendencijos ar net mados. Vadinasi, ko mokytis iš etiketo normų tikrai pakaks.

Kiekvienas turėtumėme išmanyti savo darbe taikytiną etiketo taisyklių protokolą

Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu.

Verslininkas, kaip rinkos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra verslo etikos objektas. Moralės principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis verslo pasaulyje, visuma ir leidžia kalbėti apie verslininko, o plačiau – apie verslo etiką. Etiniu požiūriu verslą galima vertinti 5 aspektais:

• verslininko charakterio bruožai (dorumas, lojalumas, kruopštumas) gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti ir burti žmones sumanymui realizuoti;
• verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt;
• firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla;
• firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);
• firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis.

Verslininkas valdo įmonę, organizuoja jos veiklą ir atsako už jos sėkmę. Pastaroji priklauso ne tik nuo verslininko įgūdžių bei mokėjimo naudotis tam tikrais įrankiais, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, remtis visuomenės pripažintomis vertybėmis. Kitaip tariant, matyti progas ten, kur kiti mato tik sunkumus, neužmiršti ir etikos taisyklių, kuriomis grindžiama krikščioniškoji moralė.