Etiketas visiems

• » Moters apranga
  » Moterų aksesuarai
  » Vyrų apranga
  » Vyrų aksesuarai

• » Mada versle
  » Kaklaraiščių mada
  » Pirmas įspūdis
  » Aprangos kodas

Vyrų apranga :: Aprangos etiketo pagrindai

Labiausiai paplitusi šiuolaikinių verslininkų, diplomatų ir valdžios atstovų aprangos forma yra kostiumas. Jis tapo šių žmonių darbiniu drabužiu. Vilkint kostiumu sėdamasi prie derybų stalo, daromi vizitai, lankomi teatrai ir restoranai. Kostiumas turėtų būti neutralios spalvos, pavyzdžiui, alavo pilkumo, tradicinės tamsiai mėlynos arba pilkos. Kostiumas turi būti geros kokybės, prie jo reikia vykusiai priderinti marškinius ir kaklaraištį.

Juostuoti kostiumai atrodo elegantiskai visur, tačiau įsidėmėtina, kad tos juostelės turi būti vos įžiūrimos. Prie juostuoto kostiumo dera abstraktaus motyvo, sudarančio kontrastą su kostiumo juostelėmis, kaklaraištis. Languotas kostiumas tinka ir tarnybai, ir renginiams, jis atstoja mėlyną ar pilką kostiumą dirbant reklamos srityje, konsultavimo tarnyboje ar mažmeninėje prekyboje.

Prie kostiumo nedera avėti sportbačių. Sportinė avalinė skirta tik sportui. Taip pat nedera ir sportinio stiliaus krepšys.

Prie kostiumo dera ryšėti kaklaraištį. Užrištas kaklaraištis turi būti tokio ilgio, kad siektų apatinę diržo sagties ribą. Iš po plačiosios jo dalies neturi kyšoti (negali būti ilgesnis) siaurasis galas. Jeigu taip atsitinka, kaklaraiščio galą patartina kuo atsargiau, kad nesusilamdytų marškiniai, pakišti po jais pasinaudojus tarpeliu tarp sagų.

Kaklaraištis turi būti šviesesnis už kostiumą ir tamsesnis už marškinius. Pavyzdžiui, prie pilko kostiumo labiausiai tiks šviesiai pilkas kaklaraištis ir balti marškiniai. Norint išvengti nevykusių derinių reikia laikytis tokio principo: vienas iš trijų elementų – kostiumas, marškiniai ar kaklaraištis – gali būti margas. Kaklaraiščių esama įvairių – ryškių, gyvų ir švelnių, pastelinių spalvų, stambaus ir smulkaus piešinio. Piešinio stambumas turi būti atvirkščiai proporcingas amžiui – kuo garbingesnis amžius, tuo smulkesnis, švelnesnis turėtų būti piešinys.

Varlytės (peteliškės) būna juodos, baltos, spalvotos ar margos. Juodos varlytės ryšimos su smokingu ir fraku, baltos – su fraku, o spalvotos su smokingu, o tam tikrais atvejais tinka ir prie kostiumo.

Su kostiumu dėvimi marškiniai turi būti kiek ilgesnėmis rankovėmis – iš po švarko kyšantys rankogaliai teikia elegantiškumo. Dvigubi, arba prancūziški, rankogaliai laikomi veiklaus, klestinčio ir elegantiško vyro simboliu. Nevertėtų pirkti marškinių, kurių rankogaliai susegami vien sagutėmis. Norint atrodyti elegantiškai, patartina įsigyti auksines (paauksuotas) arba sidabrines sąsagas, galima ir su neryškiais pusbrangiais akmenimis, o jei įmanoma – ir su brangakmeniais. Iš švarko rankovių turi „žvilgčioti“ apie pusę centimetro paprastų ir daugiau kaip centimetras dvigubų rankogalių. Jei rankogalių iš po švarko nematyti – įspūdis nekoks.

Prie šiuolaikinio darbinio kostiumo šiauštinio audinio marškinių šiais laikais nebevilkima – gerą skonį liudija lygūs, vienspalviai marškiniai. Languotų marškinių (nesvarbu, kokio dydžio langeliai) prie kostiumo vilktis nederėtų.

Renkantis marškinius ypač įdėmiai reikia apžiūrėti apykaklę – ji turi būti standi ir tinkamos formos. Jeigu užsegta apykaklė pernelyg laisva, žmogus atrodo ligotas, todėl tarp apykaklės ir kaklo turėtų būti tik tiek vietos, kad tilptų pirštas.

Elegantiški marškiniai neturi kišenių, o jeigu jų ir esama, naudotis jomis nederėtų.

Oficialiame renginyje švarkas turi būti užsegtas. Į patalpas būtina įžengti taip pat tik užsagstytu švarku. Šis reikalavimas taikomas ir įeinant į restoraną (ypač jei šalia moteris), pasitarimo patalpą, netgi į kino teatro salę. Atsisegti visas švarko sagas galima tik pietaujant arba sėdint teatro krėsle. Atsistojus būtina užsisegti bent viršutinę švarko saga.

Kostiumą vilkintiems vyrams geriausiai tinka tamsios, neutralios spalvos kojinės – juodos, tamsiai mėlynos, tamsiai pilkos, gal net su neryškiais plonyčiais raštais. Ryškių spalvų – raudonos, geltonos, žalios, rėksmingo rašto kojinės rodo tik viena – pastangas bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį. Kad baltos kojinės prie darbinio kostiumo nedera, turbūt net neverta sakyti. Vienaip ar kitaip, kojinių spalva visada turi būti tamsesnė negu kelnių. Kojinės turi pridengti kelis centimetrus plaukuotos blauzdos, apsinuoginančios užsikėlus koją ant kojos. Net jei kojos ir neplaukuotos, blauzdų geriau nerodyti.

Daugelis vyrų apie batus pagalvoja paskiausiai. O juk batai geriausiai rodo žmogaus visuomeninį statusą ir sėkmę. Labiausiai protokolą atitinka geros kokybės juodi batai, bet leistini ir anglių ar rūdos spalvos. Užtat šviesių batų reikėtų vengti. Balti marškiniai ir juodi batai dera prie bet kokios spalvos kostiumo. Bet svarbiausia taisyklė – batai turi būti tamsesni nei kelnės. Verslo sferos darbuotojams siūlomas didžiulis tradicinių suvarstomų batų asortimentas. Tokie batai atrodo solidžiai ir tik jie vieninteliai tinka prie dalykinio stiliaus kostiumo.

Odinis turi būti ne tik batų viršus, bet ir padai. Geriausia rinktis veršio odos, o ne veliūrinius batus. Kad ir kokie patogūs būtų batai storais guminiais padais, jais avint galima sukurti labai specifinį įvaizdį. Beje, geros kokybės batai turi ir patogius odinius vidpadžius, leidžiančius odai kvėpuoti. Darbe vertėtų turėti atsarginius batus, kad darganotu oru galima būtų persiauti.

Surdutas – tai stilizuota karinė uniforma, prigludusio silueto kostiumas su gausiais karinės aprangos elementais: stačia apykakle, antpečiais „auksinėmis“ sagomis tiesaus kirpimo apysiaurėmis kelnėmis. Prie surduto avimi juodi suvarstomi batai.

Karininkai su paradine uniforma gali dalyvauti bet kuriose iškilmėse bet kuriuo paros metu. Tas pat pasakytina ir apie surdutą.